- sostapilis
- sostãpilis (neol.) sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ; V.Kudir, VŽ1904,1, LTI151, LL239, Ser sostinė: [Mintauja] guli prie didelio kelio, kuriuo važiuojama į sostapilį šio krašto – į turtingą Rygą J.Jabl. Vilnius, sostapilis Lietuvos, turįs baisiai daug atminimų A1884,374.
Dictionary of the Lithuanian Language.